Anglų kalba lietuviui

Anglų kalba viską daro atvirkščiai

Lietuvių kalboje prasmę neša galūnė. «Mamą myli dukra» ir «mama myli dukrą» skiriasi raidėmis žodžio gale, o ne tvarka. Anglų kalba tas galūnes prarado: daiktavardis teturi daugiskaitą ir savybinę formą, ir tiek. Kas ką daro, sprendžia vieta sakinyje.

Iš to plaukia visa kita. Žodžių tvarka nustoja būti stiliaus dalyku ir tampa gramatika: sukeitei vietomis ir arba pasakei ką kita, arba nepasakei nieko. Įprotis kilnoti žodžius dėl intonacijos, visiškai natūralus lietuviškai, angliškai išduoda svetimšalį greičiau už bet kokį akcentą.

Praktinė išvada viena: anglų sakinys mokomas ištisas, o ne renkamas iš atskirų žodžių pagal lietuvišką schemą. Kelios šimtai išmoktų sakinių padaro daugiau nei taisyklė, kurią moki atmintinai ir pritaikai per vėlai.

Artikelis: vienintelis dalykas, statomas nuo nulio

Lietuvių kalboje artikelio nėra visai, ir tai ne spraga. Apibrėžtumą perteiki tvarka, kontekstu ir įvardžiais, todėl tau niekada nereikia prieš kiekvieną daiktavardį nuspręsti, ar pašnekovas apie tą daiktą jau žino. Anglų kalboje šis sprendimas priimamas kiekvieną kartą.

Todėl artikelis neišmokstamas taisyklių sąrašu: taisyklės aprašo jau susiformavusį įprotį, o ne jį sukuria. Veikia kitas kelias. Imk daiktavardį ne po vieną, o kartu su fraze, kurioje artikelis jau stovi, ir kaupk tokias frazes tol, kol pasirinkimas ims darytis pats. Klaida artikelyje beveik niekada netrukdo suprasti, tik trukdo skambėti natūraliai, o tai antrųjų metų tikslas.

Kur turi pranašumą, apie kurį nežinai

Sudurtinės formos tau savos. «Esu padaręs», «buvau matęs» yra tas pats darinys kaip «I have done» ir «I had seen»: pagalbinis veiksmažodis plius dalyvis. Ten, kur ispanas ar prancūzas kankinasi su Present Perfect, tu jau turi tos konstrukcijos jausmą ir gali remtis ja tiesiogiai.

Kirtis irgi ne naujiena. Lietuvių kalboje jis kilnojamas ir paprastame tekste nerašomas, angliškai lygiai taip pat. Tai, kas prancūzui yra didžiausia kliūtis, tau tėra įprasta kasdienybė, todėl anglišką žodį iš karto mokykis su kirčiu ir garsu, ne su rašyba.

Ir yra pasyvus žodynas. Filmai, žaidimai, darbo susirašinėjimas: keli tūkstančiai žodžių jau guli galvoje, tik neišbandyti kalboje. Tai reali pirmenybė skaitant, bet ji apgaulinga tada, kai atrodo, kad žodį moki, o pasakyti jo negali.

Tarimas ir rašyba

Lietuviškai matai žodį ir gali jį perskaityti. Angliškai naujas žodis skaitomas spėjant, nes rašyba ir tarimas išsiskyrė prieš kelis šimtus metų. Vienintelė išeitis yra mokytis žodį kartu su garsu, nes žodis, išmoktas tik akimis, gyvenime nuskamba kitaip, negu tu jį girdi galvoje.

Garso th lietuvių kalboje nėra, ir jis nepakeičiamas nei s, nei t, nei f. Jis pasitaiko dažniausiuose žodžiuose, tad taisyti jį verta pačioje pradžioje, kol neįsišaknijo.

Užtat ilgųjų ir trumpųjų balsių skirtumas tau nėra staigmena: ship ir sheep skiriasi taip, kaip tau ir taip suprantama. Ausiai to atskirti mokytis nereikia, reikia tik nesutapatinti angliškų balsių su lietuviškais.

Nuo ko pradėti ir kiek tai iš tikrųjų trunka

Pradėk nuo žodžių, ne nuo gramatikos: tūkstantis dažniausių uždengia didžiąją dalį įprasto teksto ir pokalbio. Toliau veiksmažodis, ir čia bėda ta, kad kaip tik dažniausieji yra netaisyklingi, todėl pirmi penkiasdešimt mokomi frazėmis, o ne lentele. Laikai imami tokia tvarka, kokia reikia kalbant, o fraziniai veiksmažodžiai temomis ir arčiau pirmųjų metų pabaigos.

Terminai, be gražinimo. Su mokykliniu pagrindu ir puse valandos per dieną pastebimas poslinkis skaitant ateina per porą mėnesių, laisvas serialų supratimas be subtitrų per metus, ramus darbinis pokalbis per pusantrų ar dvejus. Kalbėjimas savaime neauga: valanda pokalbio per savaitę su gyvu žmogumi pajudina daugiau nei dešimt valandų pratimų.

Ką čia daro Verba ir ko nedaro

Verba laiko žodyną: žodžiai, kuriuos jau sutikai, grįžta pas tave kaip tik prieš tai, kai juos pamestum. Žodis ateina su pavyzdžiu, tarimu ir vertimu, o dienos pasakojimas pastato jį į sakinį, o ne palieka sąraše. Rytinis diktantas trunka porą minučių, ir tai esmė: jis turi tilpti į įprastą dieną.

Ko ji nedaro. Ji neišmokys nei artikelių, nei laikų, nes tai sistema, o ne atskirų vienetų rinkinys. Ji neduos sklandumo, nes sklandumas yra kalbėjimas su laiko spaudimu. Ir ji nelavina klausos: akimis atpažįstamas žodis greitoje anglų kalboje sulimpa su kaimynais, tam reikia atskiros valandos per savaitę.